MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMA

KODĖL REIKIA REFORMOS?

Studentai, darbdaviai, akademinė visuomenė nepatenkinti studijų kokybe
Aukštųjų mokyklų tinklas pernelyg išskaidytas
Vienam studentui tenkantis finansavimas 2,5-3 kartus mažesnis negu vidutiniškai Europoje ir kitose pirmaujančiose pasaulio šalyse
Silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis
Nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų valdymas
Neužtikrinta reali aukštųjų mokyklų autonomija
Nepalanki demografinė perspektyva – per artimiausią dešimtmetį smarkiai mažės abiturientų skaičius
Auga tarptautinė konkurencija, daug gabių abiturientų išvažiuoja studijuoti į užsienį

PAGRINDINIAI REFORMOS SIEKIAI

Kokybė
Efektyvumas
Prieinamumas

REFORMOS TIKSLAI IR NAUDA

daugiau galimybių studentams, dėstytojams, šaliai
konkurencingumas
aukšta studijų kokybė
pakankamas finansavimas
modernus aukštųjų mokyklų valdymas
reali autonomija ir atskaitomybė
verslo įtraukimas
atvirumas ir dialogas su visuomene

GALIMYBĖS

Pagrindinis mūsų šalies turtas – žmonės. Aukštasis mokslas privalo suteikti jiems galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą savo šalyje ir čia maksimaliai atskleisti savo gebėjimus, žinias, intelektualinį potencialą.

Konkurencingos aukštosios mokyklos – tai garantija, kad gabiausi, aktyviausi studentai, mokslininkai, dėstytojai liks Lietuvoje ir čia kurs savo bei šalies ateitį.

STUDIJŲ KOKYBĖ

Konkurencingumą užtikrina aukšta studijų kokybė:

profesionalūs dėstytojai
aprūpinta mokymo bazė
garantuota socialinė parama studentams
tvarkingi bendrabučiai

FINANSAVIMAS

Naujas studijų finansavimo modelis – studijų krepšelis. Tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas.

Vieno studento mokslams finansuoti valstybė skirs dvigubai daugiau pinigų nei iki šiol. Iš viso universitetų ir kolegijų pirmakursių krepšeliams šiemet papildomai skirta per 18 mln. Į universitetus įstojusiems pirmakursiams finansuoti rugsėjo-gruodžio mėnesiais bus skiriama 51 mln. litų, o kolegijose – 19,4 mln. litų.

Studijų krepšelį pirmakursis galės „neštis“ į pasirinktą Lietuvos aukštąją mokyklą, taip pat ir privačią.

Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės pasiimti lengvatinę paskolą su valstybės garantija.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VALDYMAS

Aukštosioms mokykloms bus suteiktas specialus teisinis statusas. Jos bus laisvesnės nuo administracinių apribojimų, galės laisviau valdyti turtą ir aktyviau spręsti plėtros, jungimosi, laboratorijų bei bendrabučių atnaujinimo klausimus. Tai jos galės daryti naudodamos ES struktūrinių fondų paramą, kuri 2007 – 2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų.

Aukštosios mokyklos galės vykdyti savarankišką atlyginimų politiką. Galės laisvai skatinti dėstytojus mokėdamos didesnius atlyginimus, sukurdamos geresnes socialines sąlygas. Mokslo ir studijų institucijos bus suinteresuotos, kad jose dirbtų kuo geresni mokslininkai, nes nemažą dalį lėšų sudarys konkursų keliu gaunamas finansavimas mokslui.

Strateginius mokyklų valdymo klausimus spręs profesionaliai veikiančios aukštųjų mokyklų tarybos. Jos bus sudarytos iš visuomenės ir universiteto atstovų. Išorės nariai tarybose sudarys pusę jos narių.

Reforma – tai naujos GALIMYBĖS

ŠALIAI

geriausi protai lieka Lietuvoje
sukuriami ir eksportuojami intelektinės nuosavybės produktai
didėja ekonominis šalies konkurencingumas
efektyviai naudojamos valstybės lėšos mokslui

STUDENTAMS

geresnis dėstymas
didesnės asmeninio tobulėjimo galimybės
moderni mokymo bazė, bibliotekos, laboratorijos
galimybė rinktis patinkančias, nors ir sunkias studijų programas
aukštos kokybės studijos namie, Lietuvoje
geresnės gyvenimo sąlygos – sutvarkyti bendrabučiai
galimybė susitelkti į studijas neieškant uždarbio – gavus valstybės finansavimą arba lengvatinę paskolą
galimybė neštis studijų krepšelį į privačią aukštąją mokyklą

AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS

laisvesnis disponavimas turtu
galimybė atnaujinti mokymo infrastruktūrą
papildomos lėšos iš mokslinių tyrimų ir išradimų
galimybė kviestis gerus, pripažintus dėstytojus
paskata tobulinti studijų programas
ES lėšos studijų kokybei gerinti - aukštųjų mokyklų integracijai, studijų infrastruktūrai iš viso skirta apie 308 mln. litų ES paramos

DĖSTYTOJAMS, MOKSLININKAMS

teisė į orų atlygį – didesnius atlyginimus nesiplėšant per kelias mokyklas
galimybė susitelkti į dėstymo kokybę
paskata siekti geresnių rezultatų ir gauti už juos atlygį bei pripažinimą
darbas naudojant modernią tyrimų bazę
prieiga prie naujausios mokslinės literatūros, informacijos
bendradarbiavimas su užsienio kolegomis ir kvalifikacijos tobulinimas
daugiau teisių sprendžiant aukštųjų mokyklų programų klausimus