Registruotiems vartotojams
PRISIJUNGTI
 
 
Apklausa
Kokia informacija apie mokslo ir studijų reformą Jus labiausiai domina?
19% Reformos tikslai
 
50% Studijų krepšelis
 
20% Paskolos studijoms
 
10% Teisinis mokslo ir studijų institucijų statusas
 

ATGAL
 
 
Aukštojo mokslo studijos > Neuniversitetinės ir universitetinės studijos

Neuniversitetinės ir universitetinės studijos

Kaip jau matei, aukštojo mokslo studijos yra skirstomos į neuniversitetines ir universitetines studijas.

Kodėl taip yra ir kuo jos skiriasi?

Neuniversitetinės studijos taip vadinamos todėl, kad pagal jų mokymo programas mokomasi daug praktiškesnių dalykų nei pagal universitetinių studijų programas. Neuniversitetinės studijos yra tik vienos pakopos ir jų mokomasi kolegijose. Tiesa, būna taip, kad kai kurie universitetai siūlo neuniversitetines studijų programas, tačiau jų - vos vienas du. Neuniversitetinės studijos trunka 3 metus. Jas baigus suteikiamas profesinis bakalauro laipsnis. Kvalifikaciją liudijančio diplomo priede nurodoma, kokį darbą gali dirbti ją turintis žmogus, ir paaiškinama, kokias jis turi žinias ir profesinius įgūdžius.

Skirtingai nei neuniversitetinės studijos, universitetinės studijos yra daug „akademiškesnės. Kitaip tariant, pasirinkus universitetinę studijų programą įgaunamas platesnis, teoriniu supratimu grindžiamas aukštasis išsilavinimas. Universitetinių studijų gali mokytis universitetuose, akademijose ir seminarijose.

Universitetai, akademijos ir seminarijos kaip aukštosios mokyklos iš tiesų nesiskiria. Akademijose, skirtingai nei universitetuose, vykdomos į vieną kurią nors sritį orientuotos studijos, tad ir pats jų pavadinimas pasako, ką galima studijuoti (pvz., Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kūno kultūros akademija ar Lietuvos veterinarijos akademija). O universitetuose vykdoma labai daug ir įvairių studijų programų.

Kolegijos iš tikrųjų yra lyg jungtis tarp profesinio mokymo įstaigų ir universitetų. Pagal neseniai priimtus pakeitimus, dabar mokydamasis kolegijoje įgyji profesinio bakalauro laipsnį. Tad nors studijos kolegijoje yra gana praktiškos, tačiau kaip ir universitete (akademijoje ar seminarijoje) dabar baigęs kolegiją įgyji profesinį kvalifikacinį laipsnį.

Dar vienas akivaizdus skirtumas tarp kolegijų ir universitetinių mokyklų yra tas, kad kolegijose gali įgyti tik pirmos pakopos išsilavinimą. Tuo tarpu universitetai, akademijos ir seminarijos kol kas yra vienintelės mokslo ir studijų institucijos, kuriose galima įgyti antros ir trečios pakopos (seminarijose - tik pirmos ir antros) išsilavinimą.

Apačioje pateikiama lentelė, kuri padės tau suprasti pagrindinius skirtumus tarp neuniversitetinių ir universitetinių studijų.

Universitetinės

Neuniversitetinės

Studijų trukmė

4-5 metai.

2-3 metai.

Studijų programa/ pobūdis

Studijų programą sudaro teorinė ir akademinių tyrimų dalys. Teorinėje dalyje supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, akademinėmis teorijomis. Tyrimų dalyje skatinamas akademinių analitinių tyrimų atlikimas.

Studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje išdėstoma visa reikalinga su dalyku susijusi medžiaga. Praktinė dalis skirta privalomiems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Mokoma taikomųjų mokslinių tyrimų, mokslinės veiklos, profesionalaus meno.

Įgyjama kvalifikacija

Bakalauro laispsnis.

Profesinio bakalauro laipsnis.

Studijų pakopos

Trys.

Viena.

Kreditų skaičius

Ne mažiau kaip 140 kreditų ir ne daugiau kaip 180 kreditų.

Ne mažiau kaip 120 kreditų ir ne daugiau kaip 160 kreditų.

Ar galima tęsti studijas aukštesnėje pakopoje?

Taip.

Taip, bet paprastai reikia baigti papildomas studijas, kurių trukmę nustato priimanti institucija.

Pavadinimas

Gali vadintis universitetu,  akademija arba seminarija.

Gali vadintis kolegija, bet negali vadintis universitetu, akademija ar seminarija. Tačiau kai kurios neuniversitetinės studijų programos  gali būti vykdomos universitetuose.