Ką reiškia mokytis aukštojoje ir kokią gausiu kvalifikaciją?

Dauguma moksleivių studijas aukštojoje mokykloje įsivaizduoja kaip visai kitokį gyvenimą. Turbūt ir mokytojai tau dažnai kartoja: „Prižiūriu kaip vaiką, kai mokysies aukštojoje, niekas nežiūrės, ar darai namų darbus“... Tokiais atvejais, spėju, dažnai pagalvoji: „Ach, kaip gerai bus baigus mokyklą“.

Iš tiesų, studijos aukštojoje nėra visiškai „svetimas“ dalykas. Šiaip ar taip, ir ten eini mokytis.

Tačiau yra dalykų, kurie skirsis. Štai keletas skirtumų, kuriuos pajusi pasirinkęs aukštąjį mokslą:

° Tavo studijų grafikas bus „padrikesnis“. T.y. turėsi „langų“, į paskaitas reikės eiti skirtingu laiku ir baigsi kasdien vis kitu laiku. 

° Paskaitos vyks panašiai kaip pamokos, nes per jas dėstytojas tau išdėstys medžiagą. Tačiau, be jų, dar bus ir grupiniai užsiėmimai, kurie vadinasi seminarais. Kartais jų metu vyksta diskusijos, kartais dėstytojas sugalvoja užduočių grupelėms, kartais analizuojama tai, kas buvo neaišku. Daugeliui tai pats produktyviausias mokymosi laikas, nes tuomet aptari perskaitytą literatūrą, gali viską išsiaiškinti.

° Dar vienas skirtumas, kaip jau turbūt žinai, - aukštųjų mokyklų studentai yra patys atsakingi už savo laiko planavimą, už tai, kiek mokosi ir kaip ruošiasi seminarams. Dėstytojai tau tik padeda geriau įsisavinti medžiagą, bet tau atitenka didžioji darbo dalis. Tai vienas pagrindinių skirtumų tarp mokymosi vidurinėje ir aukštojoje mokykloje.

° Atsiskaitymai, ypač universitete (akademijoje ar seminarijoje) taip pat vyksta kitaip. Kaip ir pati programos ir mokymo specifika, tai priklauso nuo kiekvieno dėstytojo, tačiau yra ir bendrų dalykų. Paprastai semestro gale būna sesija, kurios metu vyksta egzaminai ir įskaitos. Dauguma jų būna raštu, tačiau kartais galimi ir atsiskaitymai žodžiu ar prezentacijos. Taip nėra tik medicinos krypčių studijose, kur atsiskaitymai vyksta praėjus tam tikrą kursą, o ne semestro gale.

Žinoma, bendrumų ir skirtumų yra daugiau, tačiau tai yra keli pagrindiniai dalykai, kurie išskiria studijas aukštojoje iš mokymosi vidurinėje mokykloje ar profesinėje.

Na, užteks apie tuos mokslus. Geriau pažiūrėk, kokia baigęs studijas galėsi pasigirti kvalifikacija!

Kadangi aukštojo mokslo studijos skirstomos į pakopas, kaip jau matei piešinuke skiltyje „Apie studijas Lietuvoje trumpai“, todėl po kiekvienos pakopos įgyji vis aukštesnį laipsnį.

Kvalifikaciniai laipsniai po pirmos ir antros pakopų studijų:

Po pirmos pakopos - bakalauro arba profesinio bakalauro;

Po antros pakopos - magistro;

Po trečios pakopos - meno licenciato.

Pasirinkęs ir baigęs vientisąsias studijas iš karto gausi magistro laipsnį arba jį atitinkančią kvalifikaciją, pavyzdžiui, gydytojo arba teisininko.

Magistrantūros ir doktorantūros studijų pagrindas - išsamaus mokslinio tiriamojo darbo rašymas.

Jeigu tave domina, kokiose mokyklose gali įgyti aukštąjį išsilavinimą, pažiūrėk skiltį „Neuniversitetinės ir universitetinės studijos“.