Moksleiviams

2011 M. ABITURIENTAMS - APIE STOJIMĄ Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS

RINKIS ATSAKINGAI!

Nepasiduok studijų madoms, galvok savo galva, ieškok savo kelio!

Pastaraisiais metais tarp stojančiųjų populiariausi yra socialiniai mokslai, nors fizinius ar technologijos mokslus rinktis būtų daug perspektyviau.

MINIMALŪS REIKALAVIMAI STOJANTIESIEMS

Nors brandos atestatui gauti 2011 m. pakaks dviejų brandos egzaminų, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms bus keliami aukštesni reikalavimai.

Stojantieji į universitetus turi būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus. Išimtis padaryta menų studijoms – į jas stojant pakaks 2 valstybinių brandos egzaminų. Kadangi geografijos valstybinis brandos egzaminas neorganizuojamas, tai stojant į studijų programas, kurioms reikia būti išlaikius geografijos egzaminą, pakanka 2 valstybinių brandos egzaminų ir mokyklinio geografijos brandos egzamino.

Stojant į kolegijas, būtina būti išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus.

Baigusiesiems profesines mokyklas vietoj 1 valstybinio brandos egzamino įskaitomas baigiamasis kvalifikacijos egzaminas.

KAS SUDARO KONKURSINĮ BALĄ

Į aukštąsias mokyklas priimama pagal 4 mokomųjų dalykų rezultatus. Šių metų dalykų sąrašai paskelbti prieš dvejus metus patvirtintose 2011 m. priėmimo sąlygose.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus apskaičiuojama pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių 4 dalykų įvertinimus – 3 dalykų brandos egzaminų pažymius ir 4-ojo dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų pažymiai turės skirtingą svorį.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos programas dėl šių studijų specifikos. Jiems bus skaičiuojami stojamojo egzamino (jo svoris didžiausias), vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys.

Konkrečių dalykų svoriai stojant:

Įvairių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokyklą labai gerais pažymiais, bus pridedama papildomų balų.

Pagrindiniai ir papildomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant į aukštąsias mokyklas

KAS GAUS STUDIJŲ KREPŠELĮ

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti baigusieji mokyklas geriausiais rezultatais.

Šiemet mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų. Daugiau kaip pusė stojančiųjų galės gauti valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose.

Numatoma, kad 2011 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta apie 19 tūkst. pirmakursių: 10 tūkst. – į universitetus, 9 tūkst. – į kolegijas.

Valstybės finansavimą bus galima gauti studijuojant ir valstybinėse, ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, tiek nuolatine, tiek ištęstine studijų forma. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina bus aukštesnė nei valstybės nustatyta, skirtumą turės mokėti studentas.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos galės rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.

Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius semestro egzaminus, bus galima „persinešti" į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas be finansinių pasekmių.

Po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už visų jo bendrakursių vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui.

PRELIMINARŪS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAI

Studijų krypčių grupė	Universitetai	Studijų krypčių grupė	Kolegijos
Iš viso	9680	Iš viso	9165
Humanitariniai mokslai	1137	Humanitariniai mokslai	70
Socialiniai mokslai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes	1475	Socialiniai mokslai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes	570
Verslo ir vadybos krypčių grupė	604	Verslo ir vadybos krypčių grupė	2355
Teisės krypčių grupė	255	Teisės krypčių grupė	87
Švietimo ir ugdymo krypčių grupė	740	Švietimo ir ugdymo krypčių grupė	300
Fiziniai mokslai	1335	Fiziniai mokslai	200
Biomedicinos mokslai (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę)	497	Biomedicinos mokslai (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę)	455
Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė	626	Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė	1200
Technologijos mokslai	2467	Technologijos mokslai	3690
Menų studijų srities muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos krypčių grupė	127	Menų studijų srities muzikos, rašytinės kūrybos, teatro ir kino, šokio krypčių grupė	40
Menų studijų srities teatro ir kino, šokio krypčių grupė	74	Menų studijų srities dailės, dizaino, fotografijos ir medijų, meno studijų krypčių grupė	198
Menų studijų srities dizaino ir architektūros krypčių grupė	199
Menų studijų srities dailės, fotografijos ir medijų krypčių grupė	144

STUDIJŲ TRUKMĖ

Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka 4 metus, kolegijose – dažniausiai 3 metus.

Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės formos studijos.

BENDRASIS PRIĖMIMAS

Numatoma, kad bendrajame priėmime 2011 m. dalyvaus 43 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos: 20 universitetų ir 23 kolegijos. Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti).

Šių metų laidos abiturientai prašymus stoti į aukštąsias mokyklas galės pateikti internetu. Jų brandos atestatų duomenys LAMA BPO priėmimo sistemą pasieks tiesiai iš duomenų bazės.

Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyks vienu metu. Stojantysis galės prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programų.

Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė bus skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį stojančiojo pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir taip toliau. Jei stojantysis renkasi skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.

Mažiausia balų suma, reikalinga įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta iš anksto. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.

Bendrasis priėmimas vyks trimis etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo etapų, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą – savo norą dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape jie turės patvirtinti nustatyta tvarka.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams bus suteikta didesnė svarba. Pirmajame priėmimo etape stojančiajam bus pasiūlyta viena valstybės finansuojama studijų vieta universitete arba kolegijoje, taip pat viena mokama studijų vieta (jeigu stojantysis bus ją pasirinkęs). Abiturientas gali pasiūlymą priimti arba jo atsisakyti.

Jeigu stojantysis pirmajame etape gaus pasiūlymą studijuoti 1-3 pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, bet jo nepriims, tai į tokią vietą galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu.

Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti 4 ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę. Dalyvaujantieji antrajame etape galės keisti pageidavimų seką.

Papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime, teikdami naują prašymą.

BENDROJO PRIĖMIMO ETAPAI IR DATOS

Visa informacija apie bendrąjį priėmimą – LAMA BPO svetainėje: www.lamabpo.lt .

PRIĖMIMAS Į PEDAGOGINES STUDIJAS

Stojantiesiems į pedagoginių studijų programas konkursiniai dalykai priklausys nuo dalyko krypties – pavyzdžiui, būsimieji matematikos pedagogai konkuruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį egzaminą.

Stojantieji į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, turės laikyti motyvacijos testą. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai.

Geriausiai besimokantieji, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, galės gauti tikslinę stipendiją, jos dydis – 400 Lt.

Pedagogines studijas vykdančioms aukštosioms mokykloms keliami aukštesni reikalavimai, skiriama daugiau dėmesio profesinei studentų praktikai. Baigus pedagogines studijas galima dirbti mokytojais, andragogais, socialiniais ir specialiųjų poreikių pedagogais, profesijos ir karjeros konsultantais.

STIPENDIJOS

Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos dydis šiuo metu – 390 Lt per mėnesį.

Socialinės stipendijos mokamos studentams, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Socialines stipendijas taip pat gali gauti neįgalieji (turintys 45 procentų ar mažesnį darbingumą arba sunkų ar vidutinį neįgalumą) ir našlaičiai (kuriems iki pilnametystės buvo paskirta globa arba kurių tėvai yra mirę).

Neįgaliems studentams taip pat skiriama papildoma parama: 180 Lt per mėnesį specialiesiems poreikiams ir 416 Lt per semestrą studijų išlaidoms.

Geriausiai besimokantys studentai gali gauti skatinamąsias stipendijas. Skatinamųjų stipendijų dydį ir skyrimo tvarką – kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gaus – nustato kiekviena aukštoji mokykla.

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems jūrinių specialybių, kaip ir pedagoginių specialybių, studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos.

VALSTYBĖS REMIAMOS PASKOLOS

Valstybės remiamos paskolos studentams – tai lengvatinės (mažesnių nei rinkos kaina palūkanų) paskolos, už kurias laiduoja valstybė.

Valstybės remiamas paskolas gali gauti visi – ir valstybinių, ir nevalstybinių – aukštųjų mokyklų studentai.

Teikiamos 3 rūšių paskolos:

§ studijų kainai – mokantiesiems už studijas;
§ gyvenimo išlaidoms;
§ dalinėms studijoms užsienyje.

2011 m. valstybės remiamų paskolų suma galės siekti 100 mln. Lt. Valstybės remiamas paskolas gaus visi norintys pasiskolinti studentai.

Paskola turi būti pradedama grąžinti ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po studijų baigimo. Paskolos grąžinimas siejamas su skolininko pajamų dydžiu. Paskolos palūkanos turi būti mokamos ir studijų metais. Socialiai pažeidžiamiausioms studentų grupėms, neatsižvelgiant į paskolos rūšį, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą sumokėti už studijas, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc.

KUR RASTI REIKIAMOS INFORMACIJOS

Su brandos egzaminų tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: http://www.egzaminai.lt .

Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas - Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: http://www.aikos.smm.lt .

Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka ir informacija apie galimybę įstoti skelbiama: http://www.lamabpo.lt .

Studijų kokybės vertinimo centras skelbia išsamius duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją: http://www.skvc.lt .

Informaciją apie paskolas teikia Valstybinis studijų fondas: http://www.vsf.lt .